• 1

    Senųjų kaimo tradicijų kultūros centras

  • 2

    Renginių akimirkos

  • 3

    Renginių akimirkos

  • 4

    Renginių akimirkos

  • 5

    Renginių akimirkos

     Besisukdamas laiko ratas įvairiais savo aspektais paliečia žemiškąjį gyvenimą. Istorija, lemtis ir laikas žmogui, tautai, gamtai nebūna vien tik palankūs ar negailestingi. Lemtis sudėlioja įvykius, faktus tarsi spalvingą mozaiką. Mūsų kalba, mūsų dainynas, apranga, mūsų tradicijos tarsi medžio rievėse sukaupta tautos istorija, pasaulėjauta. Daugybė spaudinių, daugybė internetinių puslapių, įvairių žiniasklaidos priemonių kalba apie lietuvių tautos praeitį, istoriją, etninę kultūrą. Ne paskutinėje vietoje ir gyvas žodis, savyje nešantis galingą pažinimo jėgą.

     Gyvo žodžio galia buvo pasinaudota Katyčiuose kovo 30 dieną vykusiame seminare. Jį organizavo Senųjų kaimo tradicijų kultūros centras ir Katyčių seniūnija. Seminaro tema - „Mažosios Lietuvos savitumas, istorija ir etninė kultūra”. Taigi, šviesų ir saulėtą kovo 30-osios rytą į Katyčių seniūnijos salę rinkosi tie, kam svarbu buvo lietuvininkų krašto pažinimas. Katyčių seniūnijos salė prisipildė klausytojais iš aplinkinių seniūnijų, o ir didžiulis būrys Katyčių pagrindinės mokyklos moksleivių bei pedagogų savo atvykimu į seminarą dar kartą organizatoriams įrodė, kad mokyklos bendruomenė neabejinga tam kas vyksta miestelyje. Žinios, krašto pažinimas svarbus kiekvienam iš čia gyvenančių: ir jaunam, ir pagyvenusiam. Na, o giliau pažinti mažiausią mūsų šalies regioną padėjo Pagėgių krašto etninės kultūros sergėtojos ir puoselėtojos, Pagėgių savivaldybės kultūros darbuotojos: Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, kultūros centro etninės veiklos specialistė Aksavera Mikšienė, kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė. Sulaukta svečių ir iš Klaipėdos bei Vokietijos.

     Renginį Mažosios Lietuvos krašto daina pradėjo Pagėgių savivaldybės kultūros centro folkloro kolektyvas „Kamana“ ( vad. Aksavera Mikšienė). Po to seminaro dalyvius pasveikino Katyčių seniūnijos seniūnas Jonas Lukošaitis. Jis džiaugėsi taip gausiai susirinkusiu klausytojų būriu ir palinkėjo dalyviams prasmingo ir gražaus laiko. Vėliau paskaitą „Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis” skaitė Liudvika Burzdžiuvienė Martyno Jankaus muziejaus direktorė. Seminaro dalyviai pajuto, kad Liudvika be galo myli savo kraštą, savo darbą, todėl ir jos skaitoma paskaita žavėjo gebėjimu perteikti savo žinojimą įdomiai, turiningai, informatyviai. Klausytojai daug sužinojo apie Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo raidą, apie atskiras kostiumo detales. Lektorės paskaitą papildė svečiai - Klaipėdos krašto lietuvininkai, kraštiečiai Milda ir Jurgis Aušros. Jie rodė Mildos mamos siuvinėtus demonus, staltieses, kalbėjo apie tai, kad šis kraštas išgyveno itin sudėtingus laikus, kad jo žmonės turėjo daug išbandymų, bet jie išsaugojo savo etnines vertybes. Pratęsdama jų mintis Liudvika pristatė Martyno Jankaus muziejaus darbuotojų parengtą kilnojamąją parodą „Lietuvininkų kraštas: istorija, kultūrinė savastis ir paveldas”. Ne vienas seminaro dalyvis stenduose atrado ir savo gyvenamosios vietovės istorinę nuotrauką, daug sužinojo apie lietuvininkų papročius, tradicijas, dvasines vertybes. Laikas greitai lyg srauni upė tekėjo, o norėjosi vis klausytis, klausytis ir dar daugiau sužinoti. Seminaro programoje buvo numatyta ir knygos „Lietuvininkų valgiai Pagėgių krašte“ pristatymas. Tad lektorei Liudvikai klausytojų auditoriją teko atiduoti knygos sudarytojoms Pagėgių kultūros centro direktorei Svetlanai Jašinskienei ir etninės veiklos specialistei Aksaverai Mikšienei. Šios moterys įdomiai ir šmaikščiai pristatė savo darbą. Aksavera pasakojo kaip bendravo su kulinarinio paveldo pateikėjomis, kaip darė įrašus, gamino ir ragavo patiekalus. Na, o direktorė Svetlana šmaikštavo apie techninius knygos paruošimo darbus ir jos leidybą. Knygos rengėja Aksavera seminaro dalyvius vaišino atsivežtu jos pačios keptu Štruceliu. Savo vaišingumą parodė ir katytiškiai. Vanda Valaitienė pagal savo uošvienės gyvenančios Kriokiškių kaime receptą kartu su Katyčių pagrindinės mokyklos moksleivėmis salės kieme kepė vofelius, virė kafiją ir vaišino seminaro dalyvius. Svečias iš Vokietijos stebėjosi tokia gausybe vofelių. Bet jie kaip mat išnyko, nes diena jau buvo persiritusi į antrą pusę. Didelio susidomėjimo sulaukė ir katytiškės Raisos Virvilienės atnešta duonienė. Anot šio patiekalo pateikėjos duonienė buvo perteikiama per šešias šeimos kartas.

     Kaip ir buvo linkėjęs seniūnas, diena buvo prasminga ir įdomi. Renginį vainikavo folkloro kolektyvo „ Kamana“ ( vadovė Aksavera Mikšienė) atliekamos dainos, seniūno ir kultūros centro direktorės padėkos bei gėlės. Reikia manyti, kad ne vienas iš seminaro dalyvių atrado Mažąją Lietuvą ir parsinešė į savo aplinką žinojimą apie tą unikalų lietuvininkų kraštą ir suvokimą, kad prieš šimtmečius minėti žmonės ir jų pradėti darbai tampa mūsų darbų pamatu, kertiniu akmeniu.