• 1

    Senųjų kaimo tradicijų kultūros centras

  • 2

    Renginių akimirkos

  • 3

    Renginių akimirkos

  • 4

    Renginių akimirkos

  • 5

    Renginių akimirkos

Lietuvos valstybė 2018 metais vasario 16 diena minės reikšmingą ir išskirtinę Lietuvos istorijos datą – šimtąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. Tai įvykis, kuriuo pradėta atkurti nepriklausomos ir demokratinės Lietuvos valstybės istorija ir pirmasis ryžtingas žingsnis į dabartinę modernią Lietuvos valstybę. Valstybės atkūrimo šimtmečio akivaizdoje praeitis suvokiama ne tik kaip priežastis iškilmingai paminėti svarbią sukaktį, bet ir kaip paskata susimąstyti apie praeities svarbą dabarčiai ir dabarties klausimus praeičiai: ką valstybei ir visuomenei pavyko nuveikti per Šimtmetį, kokius svarbiausius tikslus keliame sau artėjant naujam – antrajam Šimtmečiui. Šimtmečio šūkis labai paprastas kurk, švęsk ir pažink. Tad bikavėniškiai nieko nelaukdami dar šiais metais nusprendė pradėti džiaugtis Lietuvai svarbiu įvykiu ir svarbios datos minėjimu. Didžiausios kaime šventės „Grajikit, Bikavos žiogeliai” metu, matomiausioje kaimo vietoje nuspręsta, pastatyti paminklą, atminimo ženklą skirtą Lietuvos Šimtmečiui.

Iš Šv. Roko koplyčioje vykusiu Šv. Mišių visi svečiai ir šventės dalyviai buvo vežini gražiausiai papuoštomis brikelėmis, tiesiai prie liaudiškais ornamentais raižyto paminklo. Iškilmingam tautinės juostos atrišimui ir oficialiam paminklo atidengimui buvo kviečiamas Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Vainuto seniūnijos seniūnas Vitalijus Mockus ir Bikavėnų kaimo bendruomenės pirmininkė, šios idėjos sumanytoja ir pagrindinė įgyvendintoja, Marytė Matevičienė. Parapijos klebonas Dainoras Židackas pašventino paminklą, kad ne tik mūsų visų, bet ir Dievo globoje ir priežiūroje jis būtų. Pasidžiaugus paminko atidengimo ceremonija, kunigo gražia iškalba, seniūnas V. Mockus ir Bikavėnų seniūnaitė S. Ežerinskienė dėkojo ir dovanojo padėkos raštus tiems kurie prisidėjo prie šios idėjos įgyvendinimo. Nuoširdžiai dėkota pagrindiniams rėmėjams ir paminklo kūrėjui.

Po visų gražių ir jautrių žodžių Lietuvai ir vieni kitiems, šventės dalyviai ir svečiai buvo kviečiami į eisena kuri vedina šventės vedėjų visus nulydėjo į vietą kur vėliau ir sukosi svaigus šokių sukūrys, skambėjo įvairių tautų muzika ir juokas.

Visiems dalyviams sustojus šventės vedėjai su džiaugsmu pristatė, kad šį gražų rugpjūčio vakarą, šis renginys įpatingas, jubiliejinis 20 -asis tarptautinis festivalis „Grajikit, Bikavos žiogeliai”. Kadangi jau 20 metų visi čia kaip šeima susiburia, vedėjai uždainavo visiems puikiai žinoma giminių dainą, kuriai pritarė visi šventės dalyviai ir svečiai. Pristačius festivalio praeities prisiminimus, savo prisiminimais buvo kviečiamas pasidalinti ir Šilutės rajono savivaldybės meras V. Laurinaitis, kuris visai bendruomenei įteikė šermukšnio medelį. Pirmą kartą mūsų šventėje lankesis Baltarusijos Respubliko garbės konsulas Klaipėdoje Nikolajus Lovginas negailėjo gerų žodžių ir padėkos už norą draugauti su Baltarusija ir joje esančiais mėgėjų meno kolektyvais.

Po gražių svečių kalbų scena buvo užleista tikrosioms linksmybėms, vieni po kitų keitėsi kolektyvai, dovanodami savo krašto ar šalies liaudišką muziką, demonstravo savo tautinius aprėdus ir instrumentus. Pirmiausia kaip ir pridera scenoja pasirodė namiškiai L. Mieliulytės vadvaujamas Bikavėnų moterų ansamblis „Žolyna”. Jų skambias dainas pakeitė žemaitišku tautiniu kostiumu pasipuošę Švėkšnos šokių kolektyvo „Šalna” šokėjai kuriems vadovauja A. Sapetkienė. Liaudiškos muzikos kapela „Lolytėlė” lydimi savo vadovo maestro K. Budrio užkūrė tikrą liaudišką pirtelę, kaip tikri namiškiai savo skambiomis dainomis išjudino susirinkusius svečius. Toliau scenoje pasirodė nuolatiniai šventės dalyviai, kaimynai iš Pagėgių krašto Natkiškių kaimo kapela „Vaivorykštė” vadovaujama V. Armono. Pasidžiaugus lietuviškų instrumentų ir balsų skambesiu scena buvo užleista draugams iš kitų festivalyje apsilankiusių šalių. Pirmieji svečiai ant scenos pasirodė iš Ukrainos, liaudiškos muzikos moterų ansmablis ne tik gražias dainas dainavo, bet ir pasakojo apie savo kraštą ir meilę muzikai. Toliau scenoje pasirodė tradicinės muzikos kapela iš Baltarusijos, kerinčiais kostiumais ir garsiais šūkniais kvietė visus ir į šokių aiktelę. Jau gerokai sutemus Baltrausiai sceną užleido jau ne pirmą kartą atvykusiai kapelai iš Latvijos (vad. I. Jauniciema).

Niekas tusčiomis nebuvo išlydėtas visiems svečiams buvo dovanojamos atminimo dovanos, vardiniai „Grajikit, Bikavos žiogeliai” puodeliai, originalios medinės padėkos lentelės, rėmėjų šakočiai ir vietos bitininko K. Budrio medus. Tarp kolektyvų pasirodymų šventės vedėjai V. Girdžiuvienė ir E. Šalna priminė žiogelių istoriją, susirinkusių klausinėjo linksmų klausimų, o už teisingus atsakimus dalino vardinius puodelius, pasakojo eiles juokavo ir nuolat palaikė gera nuotaika. Šokių kolektyvo „Šalna ” nariai į orą paleido 20 balionų ant kurių buvo surašyti visi prie šventės prisidėje žmonės, nuolat šventę globojantys rėmėjai.

Laukiant šventinių fejerverkų visiems savo nuostabias dainas dovanojo grupė „Gintarai”, o dangui nušvietus visomis gražiausiomis spalvomis, Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro direktorei M. Matevičienei ir Vainuto seniūnui V. Mockui dar kartą visiems dėkojant ant sceno buvo atneštas ugnimi ir šviesomis alsuojantis jubiliejinis tortas. Tai seniūno dovana, visiems šventės dalyviams. Šventinį vakarą vainikavo, pop grupės „Husarai” koncertas.

Kitą dieną vieniems besitvarkant, kitiems prisiminimais besidalintant, šventės organizatorė M. Matevičienė vyko svečiams iš Ukrainos ir Baltarusijos aprodyti savo kraštą. Svečiai lankėsi Šilutės muziejuje, plaukė laivu aplink Rusnės salą, vaišinosi žuviene, o vakare gryžę dar ilgai vakarojo, dalinosi patirtimi, šoko liaudiškus šokius ir bendravo, pažadėdami dar ne kartą susitikti ir šį ryšį toliau puoselėti.