• 1

    Senųjų kaimo tradicijų kultūros centras

  • 2

    Renginių akimirkos

  • 3

    Renginių akimirkos

  • 4

    Renginių akimirkos

  • 5

    Renginių akimirkos

       1991–jų metų Sausio 13- oji mūsų tautos istorijos puslapyje įrašyta krauju. Kraupūs to meto įvykiai giliai įsirėžė žmonių atmintyje. Mūsų, mačiusių ir išgyvenusių, šiuos nakties vaizdus, netektis, jautusius tautos vienybę kovoje už laisvę, pareiga išsaugoti atmintyje ir parodyti jaunąjai kartai kokia kaina perkama laisvė.

Sausio 12- tos dienos pavakarę minėti Laisvės gynėjų dieną katytiškiai rinkosi į miestelio aikštę, kur buvo sukrautas įspūdingas laužas. Atminties laužą uždegė to meto įvykių liudininkai vykę į Vilnių ginti mūsų nepriklausomybės: Algimantas Valaitis, Algirdas Plaipa, Kęstas Baltutis ir seniūnas Jonas Lukošaitis. Suliepsnojus laužui, susirinkusieji sugiedojo tautinę giesmę, tylos minute pagerbė aukų atminimą. Šią tylią, gražią pavakarę aikštėje ilgai liepsnojo laužas, tvyrojo patriotinė dvasia, žmonės vaišinosi arbata, dalinosi prisiminimais apie kelionę į Vilnių, apie tai, kas tuo metu vyko Katyčiuose. Mokyklos direktorius Algirdas Plaipa ir seniūnas Jonas Lukošaitis pasakojo kokie vieningi tada buvo katytiškiai, kai suėję į miestelio aikštę skaitė patriotinius eilėraščius, dainavo dainas palaikydami išvykusiųjų ryžtą apginti laisvę. Gaila, kad šios akimirkos Katyčiuose nebuvo užfiksuotos. Tuo metu niekas apie tai nepagalvojo. Fotografijos šiandien būtų geriausias įrodymas seniūnijos jaunimui - kokie vieningi galime būti. Katyčių Evangelikų liuteronų parapijos klebonas Valdas Miliauskas pasidžiaugė jaunimu susirinkusiu į aikštę ir ragino būti vertais apgintos laisvės, būti tokiais stipriais ir vieningais kaip buvo vieningi Laisvės gynėjai. Bendruomenės pirmininkas Giedrius Overlingas prisimindamas to meto įvykius susirinkusiems pasakojo iš atminties kertelės iškilusį momentą kaip jie būdami trečiokai piešė sausio 13-osios įvykius, ką tuo metu jautė. Žvarbokas vėjas žnaibė susirinkusiųjų skruostus, tačiau žmonės vartė savo atminties puslapius kas garsiai, kas tyliai ir neskubėjo skirstytis.

       Kol bursimės, kol būsime kartu, dalindamiesi prisiminimais, rodydami pavyzdį jaunąjai kartai, atmintis bus gyva: languose sausio 13-ąją degs žvakelės, nevys neužmirštuolių žiedai, liepsnos Atminimo laužai ne tik aikštėse, bet ir žmonių širdyse.

 Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro etnografė – vadybininkė Nijolė Stanelienė