• 1

    Senųjų kaimo tradicijų kultūros centras

  • 2

    Renginių akimirkos

  • 3

    Renginių akimirkos

  • 4

    Renginių akimirkos

  • 5

    Renginių akimirkos

             Kovo 29 dieną, Verbų sekmadienį, daugelis iš mūsų skubėsime į bažnyčią nešini pašventinimui žalią kadagio, ar švelnia pavasario žaluma apsipylusią beržo šakelę. Mūsų Žemaitijos krašto verba būtent tokia.

Vilniaus krašte Verbų sekmadienio šventė neįsivaizduojama be dailių, įvairiais raštais ir spalvomis išmargintų, iš džiovintų žolynų padarytų verbų. Mat verbos nuo seno simbolizuoja Gyvybės medį. Verba - atgimstančios augmenijos, gamtos gyvybinės jėgos simbolis. Vilniaus krašte rišamos verbos savo spalvomis, savo raštais, savo dailumu traukia praeivio akį. Dažnas apsilankęs Kaziuko mugėje, į namus grįžta nešinas verba.

Jau ir pas mus, Žemaitijos krašte, verbų sekmadienį, miestelių bažnyčiose galima pamatyti atsineštą pašventinti iš Vilniaus krašto parsivežtą verbą. Ne dažnai mes pasiekiame Vilnių. Tad kodėl gi nepabandyti iš džiovintų žolynų susirišti spalvingą verbelę patiems.

Kovo 26 d. Vainuto seniūnijos salėje rinkosi moterys ir moksleivės į verbos rišimo edukacinį užsiėmimą, kurį organizavo Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro vadybininkė Nijolė Stanelienė. Išsiaiškinus gamtinės medžiagos pasiruošimo ir verbos rišimo pradmenis, renginio dalyvės kibo į darbą. Tuoj pat jų rankose sušvito iš javų varpų surištos, įvairiaspalviais sausučių žiedais išmargintos verbos. Smagu buvo matyti kokį kūrybinį bendravimo džiaugsmą moterims ir moksleivėms suteikė šis užsiėmimas. Reikia manyti, kad Verbų sekmadienį Vainuto bažnyčioje tarp žalių kadagio šakelių savo spalvomis į šventę įsipins ir tos verbelės, kurios buvo susirištos edukacinio užsiėmimo metu.

Manau, kad nepamirštant mūsų pačių krašto etninių papročių ir tradicijų, pravartu pasižiūrėti ir į kitus regionus. Pasidžiaugti, susipažinti su jų tautodailės dirbiniais, tradicijomis.

Teksto autorė: kultūrinės veiklos vadybininkė Nijolė Stanelienė