• 1

    Senųjų kaimo tradicijų kultūros centras

  • 2

    Renginių akimirkos

  • 3

    Renginių akimirkos

  • 4

    Renginių akimirkos

  • 5

    Renginių akimirkos

       Katytiškiai laimingi, kad nenumaldoma laiko tėkmė nenusinešė nebūtin tų architektūrinių statinių, kurie buvo ne vieną šimtmetį svarbūs ir reikšmingi Mažosios Lietuvos paribio miestelio gyvenime. Tad, Katyčių žmonės sveikindami savo šalį valstybingumo proga, išradingai panaudojo senąsias prekyvietes. Langų rėmai šiandien vietoj stiklo akių, šimtmečius stebėjusių katytiškių gyvenimą, išdidžiai laiko įrėminę didžiulėmis raidėmis išrašytą Lietuvos vardą. Šalia jo glaudžiasi Nepriklausomybės akto kopija, Lietuvos ir Katyčių seniūnijos herbai. Būtent į šią vietą, į istorinę turgaus aikštę, bažnyčių varpų dūžių kviečiami vasario 15-osios popietę, nešini tautinėm vėliavom, rinkosi katytiškiai į sambūrį sveikinti savo šalį ir pasakyti pasauliui kokia svarbi mums laisvė ir nepriklausomybė.

      Skambantys varpai sukvietė didžiulį būrį žmonių. Smagu buvo matyti, kad didžiąją dalį aikštės užpildė vaikai ir jaunimas. Jų rankose plazdėjo balionai, vėliavėlės. Šio gražaus susibūrimo metu šalia seniūnijos pastato iškilus Lietuvos šimtmetį įprasminančiai vėliavai ir atidengus nepriklausomybės akto kopiją į dangų pakilo 100 - trispalvių balionų, nešančių pasauliui žinią apie mūsų Valstybės šventę. Vėl suskambę bažnyčios varpai sukvietė susirinkusiuosius į bažnyčią maldai už Lietuvą. Po maldos ir padėkų visus šiltai ir jaukiai nuteikė romantiško ir jausmingo balso atlikėjos Vaidos Genytės koncertas.

Etnografė – vadybininkė Nijolė Stanelienė

 

                                                                                                                                           

      Mūsų istorija turtinga svarbiomis, pasididžiavimo vertomis ir minėtinomis datomis. Dalis jų ne šiaip jau garsios, bet atraminės, pamatinės. Būtent tokia yra Vasario- 16 oji - labai reikšminga kiekvienam lietuviui, žinančiam ir gerbiančiam savo šalies praeitį. Vasario 16-osios rytą Vainuto seniūnijos gyventojai rinkosi į Šv. Jono krikštytojo bažnyčią kur vyko pamaldos už Lietuvą. Po mišių visi buvo kviečiami į bendruomenės namus pasakyti Lietuvai Ačiū už iškovotą laisvę, už lietuvišką duoną, už tradicijas senas, istoriją garbingą ir, žinoma, vietos saviveiklininkų koncertu pasveikinti Lietuvos valstybę -100 mečio proga. Pakeliui į bendruomenės namus buvo sustota prie paminklo savanoriams, pagerbti žuvusieji tylos minute, uždegtos žvakutės.
      Bendruomenės namuose visus pasitiko renginio vedančioji Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė Jolanta Majienė. Renginio pradžioje, nuskambėjus tautinei giesmei, trijų kartų atstovės atnešė į sceną žibintus su degančiom trispalvėm žvakutėm ir dėkojo Lietuvai, kad turime vaikystę, duoną, kalbą, laisvę ir nepriklausomybę. Suskambusios Bikavėnų moterų vokalinio ansamblio dainos jaukiai nuteikė žiūrovus ir kvietė dainuoti kartu. Šventės dalyvius su švente sveikino Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus ir bendruomenės pirmininkė Laima Barakauskienė.
Nuotaikingu pasakojimu apie Venckų piliakalnį visus susirinkusius pralinksmino renginio vedančiosios dukra Guoda Majutė. Guoda žavėjo ne tik šmaikščiu pasakojimu, bet ir puikia žemaičių tarme.
Didžiausių aplodismentų susilaukė folkloro kolektyvo „Vainuta“ etninės kultūros puoselėtojai, kurie parodė programą apie tautos didžiavyrius. Liaudiškos muzikos kapela „Lolytėlė“ savo linksmomis melodijomis kvietė žiūrovus kartu padainuoti, pašokti. Renginio pabaigoje Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus 100-mečio proga įteikė padėkos raštus kolektyvų vadovams Loretai Mieliulytei ir Kaziui Budriui bei kultūros centro direktorei Marytei Matevičienei.
Vainuto bibliotekoje veikė Vasario 16 – osios akto signatarų foto – biografijų paroda „Lietuviais esame mes gimę“ ir literatūros paroda „Lietuvos kelias į nepriklausomybę“.

Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro etnografė- vadybininkė Nijolė Stanelienė

4

5

6

 

7

 

8

 

10

 

        Vasario 13 dieną Vainuto seniūnijos miestelyje vyko Užgavėnių šventė. Kaip ir kasmet čia kvepėjo šiupiniu ir blynais, iš visų pakampių rinkosi įvairiausi Užgavėnių personažai. Į šventės aikštę atklydo ir vestuvininkų būrys nešinas vaišėmis nukrautu stalu. Vaišių ir linksmybių visiems užteko. Muzikantų griežiamos melodijos kvietė šokti, linksmais būti. Besilinksminant pradėjo grumtis Lašininis ir Kanapinis. Renginio šeimininkas mušeikas rimtai įdarbino. Visose rungtyse kanapinis buvo mitriausias ir greičiausias. Lašininiui teko nusileisti. Personažai sustoję ratu skanduodami vijo žiemą iš kiemo, o visų blogybių įsikūnijimą Morę supleškino laužo liepsnose.

 

                                                                     

 

                                                                                                                

       Baigiasi dar vieni mūsų metai. Adventinis laikotarpis įsibėgėjo. Nors dangus baltu apklotu uždengti žemės ir neskuba, tačiau kalėdinė dvasia jau visur juntama. Miestuose ir miesteliuose žmonės renkasi į adventinius renginius, eglučių įžiebimo šventes. Katytiškiai kaip ir visi gyvena didžiųjų metų švenčių laukimu. Gruodžio 13 dieną Katyčių seniūnijos gyventojai rinkosi į miestelio eglės įžiebimo šventę, o sekančią dieną į advento popietę „Gerumu sušildyti“, kuri vyko mokykloje.

    Mažiesiems Katyčių gyventojams kaip ir visiems vaikučiams buvo labai svarbu, kad Kalėdų senelis nepamirštų jų ir su dovanų maišu nepravažiuotų pro šalį. Tad, Katyčių ir Stubrių bendruomenės, bei seniūnas Jonas Lukošaitis pasirūpino, jog senelis užsuktų į seniūnijos salę kur vyko šventė ir didelis būrys vaikų kartu su Šilutės teatro pasakėčiais – žiogu ir skruzdėlyte žaidė įvairisius žaidimus, darė gerus darbus, kad nusipelnytų senelio atvykimo ir jo dovanų. Visiems buvo labai gera ir linksma, o laikas tirpte tirpo. Važiuodamas per Katyčius Kalėdų senelis išgirdęs linksmą vaikų klegesį užsuko į salę, kur jį vaikai sutiko su didžiausiu džiaugsmu. Senelis buvo labai dosnus. Dovanėles gavo visi seniūnijos ikimokyklinio amžiaus ir Katyčių pagrindinės mokyklos pradinių klasių moksleiviai. Džiaugsmingos nuotaikos vedami vaikai nešini dovanėlėmis kartu su tėveliais ir Kalėdų seneliu ėjo į miestelio aikštę įžiebti eglutės. Įžiebęs gražiai papuoštą eglę, senelis išskubėjo pas kitus vaikučius, o eglutė mirksėdama spalvingomis liepsnelėmis linkėjo visiems gerų ateinančių švenčių.

    Gruodžio 14 dieną Katyčių pagrindinė mokykla buvo kupina gerumo ir adventinės dvasios. Visą dieną čia vyko įvairiausios edukacinės veikos: vieni moksleiviai pynė adveninius vainikus, kiti karpė karpinius, treti virė kisielių, kepė kūčiukus, o patys mažiausieji ir pradinių klasių moksleiviai kartu su Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro folkloro kolektyvu „Vainuta“ prisiminė adento papročius ir tradicijas. Na, o visas veiklas ir gerumo akcijas vainikavo gražaus ir nuoširdus adventinis renginys „Gerumu sušildyti“, kurį kartu su mokykla organizavo Senųjų kaimo tradicijų kultūros centras bei Katyčių seniūnija.

Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro etnografė – vadybininkė Nijolė Stanelienė

 

 

 

                                                                                                 

                                                                                                                  

                                                                                                     

             

                                 

                                                                                                  

 

                                                                                                  

 

                                                                                                       

       1991–jų metų Sausio 13- oji mūsų tautos istorijos puslapyje įrašyta krauju. Kraupūs to meto įvykiai giliai įsirėžė žmonių atmintyje. Mūsų, mačiusių ir išgyvenusių, šiuos nakties vaizdus, netektis, jautusius tautos vienybę kovoje už laisvę, pareiga išsaugoti atmintyje ir parodyti jaunąjai kartai kokia kaina perkama laisvė.

Sausio 12- tos dienos pavakarę minėti Laisvės gynėjų dieną katytiškiai rinkosi į miestelio aikštę, kur buvo sukrautas įspūdingas laužas. Atminties laužą uždegė to meto įvykių liudininkai vykę į Vilnių ginti mūsų nepriklausomybės: Algimantas Valaitis, Algirdas Plaipa, Kęstas Baltutis ir seniūnas Jonas Lukošaitis. Suliepsnojus laužui, susirinkusieji sugiedojo tautinę giesmę, tylos minute pagerbė aukų atminimą. Šią tylią, gražią pavakarę aikštėje ilgai liepsnojo laužas, tvyrojo patriotinė dvasia, žmonės vaišinosi arbata, dalinosi prisiminimais apie kelionę į Vilnių, apie tai, kas tuo metu vyko Katyčiuose. Mokyklos direktorius Algirdas Plaipa ir seniūnas Jonas Lukošaitis pasakojo kokie vieningi tada buvo katytiškiai, kai suėję į miestelio aikštę skaitė patriotinius eilėraščius, dainavo dainas palaikydami išvykusiųjų ryžtą apginti laisvę. Gaila, kad šios akimirkos Katyčiuose nebuvo užfiksuotos. Tuo metu niekas apie tai nepagalvojo. Fotografijos šiandien būtų geriausias įrodymas seniūnijos jaunimui - kokie vieningi galime būti. Katyčių Evangelikų liuteronų parapijos klebonas Valdas Miliauskas pasidžiaugė jaunimu susirinkusiu į aikštę ir ragino būti vertais apgintos laisvės, būti tokiais stipriais ir vieningais kaip buvo vieningi Laisvės gynėjai. Bendruomenės pirmininkas Giedrius Overlingas prisimindamas to meto įvykius susirinkusiems pasakojo iš atminties kertelės iškilusį momentą kaip jie būdami trečiokai piešė sausio 13-osios įvykius, ką tuo metu jautė. Žvarbokas vėjas žnaibė susirinkusiųjų skruostus, tačiau žmonės vartė savo atminties puslapius kas garsiai, kas tyliai ir neskubėjo skirstytis.

       Kol bursimės, kol būsime kartu, dalindamiesi prisiminimais, rodydami pavyzdį jaunąjai kartai, atmintis bus gyva: languose sausio 13-ąją degs žvakelės, nevys neužmirštuolių žiedai, liepsnos Atminimo laužai ne tik aikštėse, bet ir žmonių širdyse.

 Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro etnografė – vadybininkė Nijolė Stanelienė